GEDULO IR VILTIES DIENA
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje minima birželio 14-ąją – tai diena, skirta prisiminti tragiškus Lietuvos gyventojų trėmimus, vykusius sovietinės okupacijos metais. Ši data pažymi pirmuosius masinius gyventojų trėmimus 1941 m., kai tūkstančiai žmonių buvo prievarta išvežti iš Lietuvos į Sibiro lagerius bei tremties vietas. Per šią dieną pagerbiami tremtyje žuvę ar kentėję žmonės, prisimenama jų kančia ir netektis. Gedulo pusė skirta liūdėti dėl trėmimų aukų, tačiau viltis simbolizuoja lietuvių tautos ryžtą ir tikėjimą laisve, kuris išliko net sunkiausiais laikais.
Šiemet paminėjome 83-ąsias metines kai birželio 14dieną, gyvuliniais vagonais į tremtį ir nežinią buvo išvežti Lietuvos žmonės ir jų šeimos nariai, kažkuo neįtikę tuometiniai valdžiai. Birželio 14-oji Lietuvoje paženklinta skaudžiais istorijos įvykiais, kai 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Gedulo ir Vilties dieną skiriame atminti šiuos tragiškus, giliai į visuomenės paširdžius įsirėžusius įvykius ir žmones, tapusius žiauraus rėžimo aukomis. Šie trėmimai buvo tik pradžia ilgos ir skausmingos sovietinės represijų istorijos. Gedulo ir vilties diena ne tik skatina prisiminti praeitį, bet ir puoselėti istorinį sąmoningumą, vertinti laisvę bei taiką.
Kaip ir kiekvienais metais šią svarbią visai Lietuvai datą, paminėjome ir mes globos namų bendruomenė. Minėjimą pradėjome eilėraščiu „Jei ne auksinės vasaros“ kurį raiškiai padeklamavo Onutė. Renginį tęsė mūsų solistai. Žilvinas sudainavo dainą “Grįžtu namo“, Daiva“ Raudoni vakarai“ o Onutė a capela sudainavo dainą ‚Tėvynė dainų ir artojų“ .Po to visi kartu sugiedojom Lietuvos himną, o po jo tylos minute pagerbėme tautiečius kurie negrįžo iš amžino iššalo žemės. Po minėjimo žiūrėjome dokumentinį filmą “Į tremtį išvežta vaikystė“.