Šventojo Valentino diena
Kelis šimtmečius skaičiuojanti šventojo Valentino istorija, apipinta legendomis, įvairiais pasakojimais, gyva ir mūsų dienomis. Vieniems ji daugiau siejasi su krikščionišku tikėjimu, kitiems – su pačiais gražiausiais meilės elementais. Vasario 14-oji – tai meilės diena, kupina širdelių, gėlių ir šiltų jausmų. Šią dieną įprasta dovanoti mylimiems žmonėms gėles, saldainius, atvirukus ar tiesiog skirti daugiau dėmesio. Daugeliui socialinės globos namuose gyvenančių žmonių Valentino diena yra dar viena proga pasijusti svarbiais ir reikalingais. Nors dažnai ši šventė siejama su romantine meile, jos esmė yra kur kas platesnė – tai dėmesio ir rūpesčio parodymas artimam žmogui. Globos namų darbuotojai stengiasi, kad ši diena būtų kuo šventiškesnė ir ypatinga. Valentino diena primena, kad meilė nėra vien jaunų žmonių privilegija. Kai kurie senoliai čia susiranda artimą draugą ar net gyvenimo partnerį. Jie pasakoja prisiminimus apie pirmąją meilę, jaunystės laikų pasimatymus ar ilgai puoselėtus jausmus savo išėjusiems sutuoktiniams.
Gausus būrys gyventojų susirinko į globos namų salę, kurioje vyko visų laukiama Šv. Valentino šventė. Šventė prasidėjo dainomis: duetas Ona ir Žilvinas - ,,Saulės laikrodžiai ‘‘, Svetlana - ,,Susiglaudžia lūpos‘‘ , Valius - ,,Kažkam pasiseka iš karto‘‘, Jonas - ,,Meilės laivas“. Susirinkusios poros galėjo daugiau parodyti vienas kitam dėmesio šokdami kartu, žaisdami įvairiausius su meile susijusius žaidimus. Globos namuose praleista Valentino diena tradiciškai tampa prisiminimu, kad svarbiausia gyvenime parodyti meilę ir rūpestį. Nesvarbu, ar tai būtų bučinys, nuoširdus pokalbis ar paprasčiausias rankos paspaudimas – visa tai suteikia šilumos ir džiaugsmo tiems, kuriems to labiausiai reikia.