ŽOLINĖS
Žolinė, dar vadinama Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, yra viena svarbiausių tradicinių švenčių Lietuvoje. Ji švenčiama rugpjūčio 15-ąją, kai vasara pasiekia savo brandą, o laukai, sodai ir pievos dovanoja gausų derlių. Ši diena turi gilias religines, pagoniškas ir kultūrines tradicijas, kurios išliko iki šių dienų. Žolinė turi dvi pagrindines šaknis: pagoniškąsias ir krikščioniškąsias. Pagonys šią šventę šventė kaip padėką žemei už derlių. Ji simbolizavo rudens pradžią ir laiką, kai gamta ruošiasi pereiti į ramybės laikotarpį. Žmonės rinkdavo laukų ir pievų gėles, žoles, javus ir švęsdavo gamtos dovanas. Krikščioniškoje tradicijoje Žolinė skirta pagerbti Švč. Mergelės Marijos paėmimą į dangų. Pagal krikščionišką tikėjimą, ši diena yra Marijos dangiškojo pašlovinimo momentas.
Šventės pavadinimas „Žolinė“ yra kilęs nuo papročio šią dieną į bažnyčią nešti pašventinti žolynus, kuriuose derinamos pievų gėlės, kviečiai, rugiai, linai ir kiti augalai. Nors šiuolaikinė Žolinė dažnai praranda savo senąją maginę reikšmę, ji vis dar išlaiko savo svarbą kaip bendruomeniškumo ir tradicijų puoselėjimo diena. Miestuose ir kaimuose rengiami festivaliai, mugės, procesijos, o daugelis žmonių laikosi tradicijos eiti į bažnyčią pašventinti žolynų.
Jau yra tradicija kiekvienais metais globos namuose paminėti Šv.Žolines. Šiai šventei pradedame ruoštis iš anksto. Šventės išvakarėse einame į laukus ir pievas rinkti žolynų, kad puokštės būtų kuo įvairesnės ir spalvingesnės. Po to susirinktus žolynus rišame į puokšteles. Šventės dieną globos namų salėje vyksta Šv.Mišios, kurių metu yra pašventinamos mūsų taip kruopščiai surinktos ir surištos puokštės. Labai prie šios šventės organizavimo prisideda Rita Račkauskytė, kuri ne tik renka žolynus ir daro puokštes, bet ir pasirūpina salės puošyba Šv.Mišioms.