Susipažinimo su vaistažolėmis popietė
Joninių šventė yra ypatingas, magiškas laikas, kai saulėgrįžos išvakarėse visi gamtos augalai pasiekia savo jėgų piką. Senovėje šis metas vadintas kupoliavimu – magišku vaistažolių rinkimu, kai nuskinti žolynai turi didžiausią gydomąją ir energetinę galią.
Artėjant Joninėms gyventojai buvo pakviesti į žolynėlių arbatos popietę. Malonioje gamtos apsuptyje gyventojai susipažino su vaistiniu šalaviju, sukatžole, raudonėliu, anyžiniu lofantu, juozažole, levanda, mėta, melisa, eglės ūgliukais. Visus šiuos augalus galėjo apžiūrėti, patrinus lapelius - pauostyti, o patikusius - užsiplikyti arbatos. Gyventojai išmėgino magišką arbatos ritualą - linkėjimų arbatą, kai prieš užplikant arbatą, kiekvienas gali trumpam užsimerkti ir sugalvoti linkėjimą sau (ramybės, meilės, sveikatos), kurį simboliškai „įpūs“ į savo puodelį. Popietės laikas prabėgo akimirksniu, besimėgaujant gamtos žaluma, paukščių čiulbėjimu ir skanios arbatos gurkšniais.
Pasirodo, kad žolynų arbatos gėrimas – tai ne šiaip puodelis šilto ir sveiko gėrimo, bet ir bendri, mieli pokalbiai, dalijimasis prisiminimais, suartinančiais žmones, leidžiančias pabusti pojūčiams ir pajusti gamtos ritmą.