Žemaitiškų verbų edukacija
Kiekvienais metais sekmadienį prieš Velykas minimas verbų sekmadienis. Pats žodis „verba“ apibūdina iš augalų šakelių ir gėlių kuriamą puokštę, kurias katalikai Verbų sekmadienį šventina bažnyčioje.
Lietuvoje nuo seno Verbų sekmadienio rytą būdavo skubama kuo anksčiau atsikėlus iš anksto pasiruošta verba nuplakti dar miegančius artimuosius sakant: „Ne aš plaku, verba plaka“. Mama vaikams verba sušerdavo, kad visus metus nesirgtų, būtų darbštūs. Nuplaktieji nepykdavo, džiaugdavosi. Bažnyčioje reikėdavo rankoje laikyti verbą, kitaip velnias į delną įbruksiąs savo uodegą. Išėję iš bažnyčios lietuviai stengdavosi vieni kitiems, namie – artimiesiems suduoti verba, tikėdamiesi išvaryti ligas, susigrąžinti sveikatą.
Vakarų Žemaitijoje ir kitur šventintą verbą kišdavo už trobos sijos, į kertę apsaugai. Verbas pasiruošti reikėdavo iš anksto. Dažniausiai verbos Lietuvoje rišamos iš kadagio šakelių, bet verboms naudojamos ir blindžių, serbentų, beržų, kitų anksti pavasarį sprogstančių medžių ir krūmų šakelės.
Verba lietuviui svarbi visus metus – būdavo laikoma namuose ir naudojama kaip apsauga: tikėta, kad ji turinti magišką apsauginę galią nuo ligų, nuo gaisro, nuo perkūno, nuo įvairių negandų.
Su verba smilkė trobesius nuo perkūnijos, parūkė gyvulius pavasarį pirmąkart leidžiant į laukus, kad jie nesirgtų, bloga akis nenužiūrėtų. Ančiukus, kalakučiukus, viščiukus, žąsiukus pirmąkart leidžiamus į lauką apsmilkė, kad šarkos, varnos ir vanagai neišgaudytų.
Nepamirštam ir mes mūsų protėvių tradicijų. Kovo 27 dieną prisirinkę gamtinių medžiagų, suruošėme verbų puokščių gaminimo edukaciją. Nors Žemaitijos krašto puokštės yra paprastesnės, negu kitų Lietuvos regionų, bet mes džiaugiamės ir grožimės savo padarytomis puokštėmis, belaukdami šv.Velykų atėjimo.
Atnaujinimo data: 2025-04-15
Taip pat skaitykite:
„Žydintis gegužis Tau – mieloji Mama“ – šilumos ir nuoširdumo kupinas koncertas