Žemaitiškų verbų edukacija
Tradiciškai kovo paskutinį sekmadienį minimas Verbų sekmadienis. Stonaičių globos namų gyventojai, laikydamiesi senųjų tradicijų, kovo 26 dieną darė žemaitiškas verbas. Prieš edukaciją gyventojai prisirinko įvairių medžių šakelių, karpė įvairius kaspinėlius verbų surišimui. Edukacijos metu susipažino su Žemaitijos krašto verbų išsiskirimu iš kitų Lietuvos regionų,
Rašoma, kad žemaitiškos verbos yra paprastesnės, negu kitų Lietuvos regionų, puokštelėse būtinai turi būti kadagio ir tujos šakelė, dar galima įdėti berželio, alksnio, blindžių, karklo, baltosios sedulos šakelių, džiovintų gėlių. Darant verbas, prisimintos ir senasios lietuvių tradicijos susijusios su verbomis. Gyventojai pasidalijo ir savais prisiminimais, kaip šeimose buvo daromos verbos, paminimas Verbų sekmadienis.
O senosios tradicijos išliko iki šių dienų. Padarytos verbos buvo šventinamos bažnyčiose. Lietuvoje nuo seno Verbų sekmadienio rytą būdavo skubama kuo anksčiau atsikėlus iš anksto pasiruošta verba nuplakti dar miegančius artimuosius sakant: „Ne aš plaku, verba plaka“. Mama vaikams verba sušerdavo, kad visus metus nesirgtų, būtų darbštūs. Nuplaktieji nepykdavo, džiaugdavosi. Išėję iš bažnyčios lietuviai stengdavosi vieni kitiems, o namie visiems artimiesiems suduoti verba, tikėdamiesi išvaryti ligas, susigrąžinti sveikatą. Bažnyčioje pašventintą verbą kišdavo už trobos sijos, į kertelę. Verba būdavo laikoma visus metus namuose ir naudojama kaip apsauga: tikėta, kad ji turinti magišką apsauginę galią nuo ligų, nuo gaisro, nuo perkūno, nuo įvairių negandų.Su verba smilkė trobesius nuo perkūnijos, parūkė gyvulius pavasarį pirmąkart leidžiant į laukus, kad jie nesirgtų, bloga akis nenužiūrėtų.
Greitai prabėgo laikas prisimenat verbų tradicijas ir darant verbas. Visi renginio dalyviai pasidžiaugė savo puokštėmis, tykėdamiesi, kad pačių pasidarytos ir pašventintos verbos saugos nuo negandų.
Atnaujinimo data: 2026-03-27
Taip pat skaitykite:
„Žydintis gegužis Tau – mieloji Mama“ – šilumos ir nuoširdumo kupinas koncertas